Kasmet lapkričio 10-ąją minima Pasaulinė mokslo diena primena, kad mokslas yra ne tik nauji atradimai ar pažangiausios technologijos. Tai ir visuomenės pažangos pagrindas, padedantis suprasti pasaulį, spręsti sudėtingas problemas bei kurti ateities sprendimus. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į mokslo svarbą visuomenės raidai ir stiprinti dialogą tarp mokslininkų ir visuomenės.
Tad kaip keičiasi mokslo vaidmuo šiandien? Kokios tyrimų kryptys formuoja ateitį? Ir kodėl studentams verta į mokslą įsitraukti dar studijų metu? Šia proga VILNIUS TECH mokslininkų paprašėme pasidalyti savo požiūriu į mokslo vaidmenį vakar, šiandien ir rytoj.
Savo įžvalgomis dalijasi Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių technologijų katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius habil. dr. Antanas Čenys ir FMF mokslo ir projektų plėtros prodekanas dr. Eimantas Ramonas.
Universitetas neįsivaizduojamas be mokslo
Pasak buvusio mokslo prorektoriaus prof. habil. dr. A. Čenio, nors mokslo ir technologijų pažanga pastaraisiais dešimtmečiais stipriai paspartėjo, pati mokslo reikšmė universitete išliko tokia pati – ruošti tiek specialistus, tiek kelti visuomenės išsilavinimo lygį, o visa tai neįmanoma be šiuolaikinių mokslinių tyrimų.
„Universitetas yra ta vieta, kur ruošiami žmonės, galintys naudoti pačius naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus visose visuomenės vystymosi srityse. Norint suprasti naujausias technologijas, būtina dalyvauti jas kuriant, o norint gebėti paruošti tokius žmones, būtina juos įtraukti į mokslinių tyrimų vykdymą“, – sako profesorius.
Dėl to abu pašnekovai akcentuoja studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą. Kaip pastebi prof. habil. dr. A. Čenys, norint suprasti naujausias technologijas neužtenka vien jomis naudotis – būtina dalyvauti jų kūrimo procese. Būtent todėl studentų įtraukimas į mokslinius tyrimus yra neatsiejama universiteto misijos dalis.
Pasak dr. E. Ramono, ankstyva pažintis su mokslu studentui leidžia suprasti, kaip gimsta naujos technologijos ir inovacijos ne tik sėdint auditorijoje ar laboratorijoje ir klausant dėstytojo, bet ir pačiam prie to prisiliečiant. Be to, toks įsitraukimas taip pat padeda studentams geriau suprasti savo interesus ir karjeros kryptį.
„Paragavus mokslinių tyrimų studijų metu ir pajutus, kad tokia veikla patinka, įgyjamas pranašumas ateityje būsiančioje konkurencinėje aplinkoje, nes patirtis pradedama kaupti anksčiau nei po studijų. Iš kitos pusės, išbandžius tokią veiklą dar pirmuosiuose kursuose ir pajutus, kad kažkuri sritis visai nedomina, savo kelio galima ieškoti kitur“, – paaiškina prodekanas.
Vis dėlto atėjus į mokslo pasaulį jaunųjų mokslininkų laukia iššūkiai. Dr. E. Ramonas išskiria dvi pagrindines problemas: spartų gyvenimo tempą ir itin platų galimų tyrimų lauką.
„Dėl greito gyvenimo ritmo jauniesiems tyrėjams sunku susikoncentruoti į vieną ar kelias tyrimų kryptis, kuriose būtų galima gilinti kompetencijas ir tapti ekspertu. Šiandien galimybių įsitraukti į mokslą yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau būtent gausus pasirinkimas neretai apsunkina sprendimą, kuria kryptimi judėti“, – paaiškina jis.
Fakultetas, atliepiantis šiandienos iššūkius
Kalbant apie technologijų pažangą, moksle vis daugiau taikomas dirbtinis intelektas (DI), kuris, pasak dr. E. Ramono, keičia mokslinių tyrimų procesą.
„Dirbtinio intelekto pagalba galima žymiai greičiau surinkti reikiamus duomenis iš atviros prieigos šaltinių, atlikti pirminę analizę ir įvertinti planuojamų mokslinių tyrimų perspektyvumą, o tai mokslininkams padeda efektyviau valdyti savo laiką bei ribotus išteklius“, – sako prodekanas.
Mokslininkas pabrėžia ir kitą aspektą – DI yra ne tik procesus paspardinantis įrankis, bet ir tyrimų objektas, tad didelė dalis tyrimų FMF yra susijusi būtent su juo.
Dr. Eimantas Ramonas išskiria ir keletą kitų pagrindinių tyrimų krypčių, kurios šiuo metu aktyviai plėtojamos fakultete: tai duomenų analizė, kibernetinė sauga ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimas. Taip pat vykdomi matematinio modeliavimo tyrimai panaudojant kvantinius skaičiavimo metodus, kurie ateityje gali padėti gerokai sparčiau analizuoti sudėtingas sistemas.
Fakultete atliekami ir su gyvybės mokslais susiję biotechnologiniai tyrimai, orientuoti į maisto kokybės gerinimą bei procesus ląstelės lygmenyje: nuo tyrimų panaudojant mikroorganizmus iki tyrinėjant vėžines ląsteles.
Ne mažiau svarbios ir kūrybinių technologijų sritys. Su animacija, žaidimų varikliais, virtualiosios ir papildytosios realybės sprendimais susiję tyrimai siekia užtikrinti didesnį ir įvairesnį pramogų pasirinkimą.
Mokslas kaip galimybė keisti pasaulį
Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia mokslas, prof. habil. dr. A. Čenys atsako lakoniškai: „Man tai galimybė suprasti aplinkinį pasaulį ir siekti jį patobulinti.“
Tarp labiausiai įkvepiančių pastarųjų metų mokslo proveržių jis išskiria dirbtinį intelektą bei medicinos pasiekimus.
„Mano asmenine nuomone, pastaraisiais metais viską užgožė dirbtinio intelekto pasiekimai, kurių apimtis, vystymosi sparta ir įtaka įvairioms gyvenimo sritims yra tiesiog neįtikėtina. Tačiau ne mažiau įspūdingi ir medicinos laimėjimai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – vakcina nuo COVID-19, kuri buvo sukurta per rekordinius terminus ir parodė, kokių rezultatų galima pasiekti sutelkus pasaulio mokslininkų pajėgas. Vis dėlto dirbtinis intelektas išsiskiria tuo, kad jo poveikis apima praktiškai visas visuomenės veiklos sritis“, – sako prof. habil. dr. A. Čenys.
prognozuoti, kaip tiksliai atrodys mokslas po dešimties metų, sudėtinga, abu mokslininkai sutaria, kad dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir tarpdisciplininiai tyrimai neišvengiamai formuos ateities mokslo kryptis.
Pasaulinės mokslo dienos proga abu mokslininkai siunčia žinutę jaunajai kartai:
„Aktyvumo ir drąsos imtis daryti tai, ko iki šiol nedarėme“, – linki prof. habil. dr. A. Čenys.
O tiems, kurie svarsto apie magistrantūros ar doktorantūros studijas, dr. E. Ramonas pataria neskubėti atsisakyti galimybės žengti toliau:
„Studentams, bent trumpam pagalvojusiems apie magistrantūrą, siūlyčiau ilgai nesvarstyti ir pabandyti. Baigus bakalauro studijas dažnai kalba nuovargis, tačiau po poilsio ateina supratimas, kiek jau daug išmokta ir kiek dar lieka neatrasta. Būtent tada kyla svarbiausias klausimas: o ko dar aš nežinau?“
Straipsnį parengė Fundamentinių mokslų fakulteto komunikacijos prodekanas dr. Tautvydas Kvietkauskas.