Kaip sudominti šiandienos studentą, kad jis ne tik išklausytų paskaitą, bet ir iš tiesų suprastų, pritaikytų bei ilgam įsimintų, ko išmoko? VILNIUS TECH šį iššūkį jau antrus metus sprendžia nuosekliai taikydamas problemų sprendimu grįsto mokymosi (angl. Problem Based Learning, PBL) strategiją. Iš pradžių išbandytas skirtinguose fakultetuose ir studijų programose, šiandien jis tampa viso universiteto pokyčiu.
Nuo šio rugsėjo PBL bus taikomas net 70-yje proc. bakalauro studijų pirmo kurso programose, o ilgalaikis tikslas – iki 2029 metų šią strategiją nuosekliai įdiegti didžiojoje daugumoje I pakopos studijų programų bei pradėti integruoti II pakopoje.
Mokymasis tampa prasmingesnis
PBL esmė – studentai mokosi ne tik klausydamiesi paskaitų, bet spręsdami realias problemas, dirbdami komandose, ieškodami informacijos, pristatydami rezultatus ir reflektuodami savo patirtį. Šis metodas nekeičia studijų turinio – studentai ir toliau mokosi visko, kas numatyta studijų dalyko apraše, tačiau žinios įgyjamos kitokiu būdu.
„Norime, kad studentas suprastų, kodėl jam tų žinių reikia, kaip jos pritaikomos praktikoje. Nors galėtume iš karto keisti dalykų ir studijų programų struktūrą, vis dėlto einame nuosaikiau – darome nedideles intervencijas ir jau sukurtos studijų sistemos „negriauname“. Svarstome, kaip dabartinėje sistemoje integruoti PBL. Tam reikia dėstytojų strateginių sprendimų ir noro, pastangų perkonstruoti savo dalyką. Galbūt tai sudėtingesnis, tačiau saugesnis kelias – negriauname sistemos, o ją stipriname“, – sako Edukacinių kompetencijų grupės vedėja doc. dr. Vida Navickienė.
Pasak jos, PBL ugdo motyvaciją, leidžia giliau įsisavinti teorines žinias per praktines užduotis, o tai padeda ilgiau išlaikyti informaciją atmintyje.
Be to, projektinės užduotys kuriamos taip, kad labiau atspindėtų realias profesines situacijas. Ateityje planuojama dar aktyviau į jas įtraukti verslo įmones ir organizacijas, kurios studentams galėtų pasiūlyti spręsti tikrus iššūkius.
Pasak Edukacinių kompetencijų grupės vyriausiosios specialistės dr. Kristinos Viršulienės, tai leidžia studentams dar studijų metu susipažinti su problemomis, kurias jie spręs būsimoje profesinėje veikloje:
„Norime, kad studentai dirbtų su užduotimis, kurios būtų kuo artimesnės realiai praktikai. Socialiniai partneriai jau šiandien siūlo problemas, kurioms reikia sprendimų, o studentai gali rengti analizes, kurti prototipus ar teikti rekomendacijas. Tai tampa prasminga patirtimi abiems pusėms“, – sako specialistė.
Svarbi PBL dalis – refleksija. Po kiekvieno projekto studentai analizuoja savo darbą, įsivertina, ko išmoko, ką kitą kartą darytų kitaip. Toks procesas padeda ne tik geriau įsisavinti žinias, bet ir ugdo gebėjimą mokytis visą gyvenimą.
Nuo pilotinių projektų – iki viso universiteto
Pirmieji PBL bandymai VILNIUS TECH prasidėjo skirtingose studijų programose – tiek inžinerinėse, tiek socialinių mokslų srityse. Akademinės paramos centro (APC) Edukacinių kompetencijų grupės komanda kartu su dėstytojais dvejus metus analizavo patirtį, reguliariai reflektavo, vertino, kas veikia geriausiai, ir kūrė universitetui pritaikytą metodiką.
Pasak doc. dr. V. Navickienės, svarbiausia buvo ne kopijuoti kitų universitetų praktiką, o sukurti modelį, tinkantį būtent VILNIUS TECH:
„Negalime tiesiog perimti visko, kas veikia kitame universitete. Kiekviena aukštoji mokykla turi savitą kultūrą, studijų sistemą, dėstytojus, todėl metodiką būtina adaptuoti. Per dvejus metus sukūrėme savo modelį, užduočių šablonus, Moodle aplinkoje parengėme visą priemonių rinkinį, kuris leidžia dėstytojams pradėti dirbti šiuo būdu“, – pasakoja docentė.
Šiandien Edukacinių kompetencijų grupės komanda jau yra aplankiusi fakultetus, organizavusi mokymus ir individualias konsultacijas dėstytojams.
Šiemet nuo rudens PBL pradės taikyti aštuoni universiteto fakultetai. Daugelyje jų bent viename pirmojo kurso studijų dalyke studentai mokysis spręsdami realias problemas ir dirbdami su projektinėmis užduotimis.
Pokyčiai keičia ir dėstytojų bendradarbiavimą
Vienas ryškiausių pokyčių – glaudesnis dėstytojų bendradarbiavimas. Kurdami bendras projektines užduotis, jie ne tik kitu kampu pažvelgia į savo dalyko dėstymo galimybes, bet geriau susipažįsta su visa studijų programa: kokių žinių studentai jau turi, ką mokysis vėliau ir kaip skirtingi studijų dalykai ir jų praktinės užduotys gali papildyti vienas kitą.
Edukologijos specialistės dr. K. Viršulienės teigimu, taip PBL tampa jungtimi tarp skirtingų fakultetų ir studijų krypčių.
„PBL nėra tik naujas metodas viename studijų dalyke. Jis suburia žmones bendram tikslui – į procesą įsitraukia dekanai, prodekanai, studijų programų komitetai, dėstytojai. Galima sakyti, kad PBL tampa tiltu tarp fakultetų“, – pasakoja ji.
Puikus pavyzdys – Mechanikos fakultete kuriama tarpdisciplininė užduotis, su kuria dirbs mechanikos, chemijos, fizikos ir užsienio kalbos dėstytojai. Studentai projektus pristatys lietuvių kalba mechanikos dėstytojams, o anglų kalbos paskaitose mokysis profesinės terminijos ir projektus pristatys anglų kalba.
Rezultatai jau matomi
Nors PBL diegimas universitete dar tik įsibėgėja, pirmieji rezultatai jau džiugina tiek dėstytojus, studentus, tiek Edukacinių kompetencijų grupę.
Doc. dr. V. Navickienė pasakoja, kad iš pradžių dalis dėstytojų į pokyčius žvelgė atsargiai, tačiau, išbandę metodą, dažnai nebenori grįžti prie ankstesnio dėstymo būdo.
„Viena dėstytoja po mokymų pasakė, jog studentai jos dalyko išmoko geriau nei ji tikėjosi. Kiti dėstytojai pastebi, kad studentai ne tik geriau supranta temas, bet ir geba jas taikyti praktiškai. Tokie atsiliepimai mums yra didžiausias patvirtinimas, kad einame teisingu keliu“, – džiaugiasi edukologijos ekspertė.
Pastebima ir daugiau teigiamų pokyčių – studentai geriau planuoja laiką, efektyviau dirba komandose, ugdo lyderystės įgūdžius, o dėstytojai mato didesnį jų įsitraukimą. Taip pat tikimasi, kad prasmingesnės studijos ilgainiui prisidės prie mažesnio studentų nubyrėjimo pirmaisiais studijų metais.