Lietuvos saugumo situacija, karas Ukrainoje, santykiai su JAV ir Kinija bei auganti hibridinių atakų grėsmė. Šios temos buvo aptartos paskaitų ciklo „Unlock Lithuania“ viešoje diskusijoje „Are we Ready for what comes next?“ su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Diskusiją moderavo Užsienio reikalų ministerijos Mokslo ir inovacijų patarėjas dr. Vytautas Jankauskas.
V. Jankauskas ir K. Budrys
Susitikime su studentais ir VILNIUS TECH bendruomene ministras atsakė į klausimus apie saugumo padėtį regione, paaiškino, kaip Lietuva ir jos sąjungininkės stiprina šalies gynybinius pajėgumus, pabrėžė visuomenės pasirengimo bei patikimos informacijos svarbą.
Lietuvos saugumas priklauso nuo pasirengimo
Vertindamas dabartinę saugumo situaciją regione, K. Budrys pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo sampratą. Konflikto mastas, aukų skaičius ir sparčiai besivystančios šiuolaikinės karo technologijos kelia iššūkių net ir tiesiogiai kare nedalyvaujančioms šalims.
„Šios savaitės incidentai, kai Lietuvos oro erdvėje buvo pastebėti dronai, tik dar kartą įrodė būtinybę stiprinti oro erdvės stebėjimą, tobulinti perspėjimo sistemas ir užtikrinti, kad Lietuva galėtų operatyviai reaguoti į kylančias grėsmes. Tai bendros pastangos. Mūsų tikslas – stiprinti atsparumą, gebėjimą greitai reaguoti ir užtikrinti, kad visuomenė būtų pasirengusi“, – sakė ministras.
K. Budrys taip pat atsakė į studentų klausimus apie tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai tikimybę. Jis pabrėžė, kad šiuo metu tokio išpuolio tikimybė yra maža. Nors Rusijos ketinimai kelia nerimą, šiuo metu ji neturi pajėgumų įvykdyti karinę agresiją prieš Lietuvą.
Susitikimas su ministru K. Budriu
„Šiuo metu mes nesame taikinys“, – teigė ministras ir pridūrė, kad narystė NATO bei bendradarbiavimas su sąjungininkais yra kaip niekada svarbūs Lietuvai.
Ragina kritiškai vertinti informaciją
Ministras taip pat kalbėjo apie žmonių nerimą, kylantį dėl didėjančios įtampos regione. Remdamasis savo, kaip dviejų vaikų tėvo, patirtimi, jis pabrėžė, kad atviri pokalbiai ir aiški informacija padeda geriau suprasti galimas grėsmes ir tinkamai į jas reaguoti.
Pasak jo, pasirengimas nereiškia nuolatinio blogiausio scenarijaus laukimo. Svarbu žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, suprasti oficialius nurodymus ir žinoti, kaip pasirūpinti savimi ir aplinkiniais. Pavyzdžiui, gyventojai turėtų žinoti, kaip elgtis gavus perspėjimą apie pavojų. Reikia žinoti, kur yra artimiausia slėptuvė ir vadovautis dviejų sienų taisykle – pavojaus metu geriausia slėptis patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos.
K. Budrys paragino studentus kritiškai vertinti visą juos pasiekiančią informaciją, ypač matomą socialiniuose tinkluose, tikrinti šaltinius ir ieškoti patikimų žinių.
Užsienio reikalų ministras K. Budrys
„Jeigu institucijos gautų patikimos žvalgybinės informacijos apie neišvengiamą grėsmę, visuomenė būtų nedelsiant informuota. Skaidrumas ir atvirumas yra būtinas siekiant stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad žmonės žinotų, kaip elgtis“, – sakė ministras.
Diplomatija išlieka būtina augant įtampai pasaulyje
Diskusijoje taip pat aptarta diplomatijos ateitis pasaulyje, kuriame kariniai konfliktai kyla vis dažniau.
K. Budrys pabrėžė, kad diplomatija išliks nepakeičiama, nes ilgalaikiam karinių konfliktų sprendimui galiausiai būtini politiniai susitarimai ir derybos. Vis dėlto jis pripažino, kad tarptautinė aplinka tampa vis sudėtingesnė, o pasaulio tvarka keičiasi iš vienpolės į daugiapolę.
Ministras įspėjo, kad vis dažniau kvestionuojami pamatiniai tarptautinės teisės principai, įskaitant pagarbą valstybių suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir taikiam konfliktų sprendimui.
„Rusijos veiksmai Ukrainoje griauna po Antrojo pasaulinio karo sukurtą tarptautinę tvarką. Todėl Lietuva ir toliau siekia tarptautinės paramos Ukrainai ir pasisako už teisingą bei ilgalaikę taiką“, – tikino K. Budrys.
Lietuva siekia griežtesnio atsako į Rusijos hibridines grėsmes
Atsakydamas į klausimus apie Rusijos vykdomas sabotažo operacijas, išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą ir kitas hibridinio karo formas, K. Budrys pabrėžė, kad šios veiklos turi būti vertinamos kaip platesnės Rusijos karinės strategijos dalis.
Pasak ministro, Lietuvos atsakas turėtų apimti politinių ir ekonominių tokių operacijų kaštų Rusijai didinimą. Tarp galimų priemonių jis išskyrė tolesnį sankcijų griežtinimą ir pastangas pripažinti Rusijos karinę žvalgybą teroristine organizacija.
Susitikimas su ministru
K. Budrys pabrėžė, kad šios grėsmės aktualios ne tik Lietuvai ar NATO rytinio flango valstybėms. Visos Europos šalys turi įvertinti savo pažeidžiamumą ir stiprinti gebėjimą apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei visuomenę.
„Saugumas kuriamas ne tik stiprinant karinius pajėgumus ir tarptautines sąjungas, bet ir didinant visuomenės informuotumą, pasirengimą, atsparumą bei gebėjimą drauge reaguoti į kylančius iššūkius“, – VILNIUS TECH studentams sakė ministras.



