VILNIUS TECH minint 70-metį kviečiame prisiminti svarbias universiteto gyvenimo akimirkas ir sužinoti įdomių faktų.
1990–1996 m. universitetas vadinosi Vilniaus technikos universitetu. Iki tol, statybos inžinerijos, architektūros, miestų inžinerijos ir mechanikos studijų programos buvo populiariausios – būtent šiose srityse universitetas turėjo stipriausias kompetencijas.
1996 m. Vilniaus technikos universitetui buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. Šis sprendimas neatsitiktinis: Gediminas laikomas pirmuoju Lietuvos statytoju ir amatų puoselėtoju – valdovu, kurio dėka XIV a. Vilnius tapo viduramžių Europos architektūros ir kultūros centru. Tai puikiai atspindi universiteto misiją – rengti kūrybingus inžinierius ir inovatyvius technologijų specialistus, kurie kuria ir formuoja aplinką aplink mus.
Prieš daugiau nei 50 m. Saulėtekyje iškilo tai, ką studentai praminė „Niujorku“ – šešių bendrabučių kompleksas, kuris tuo metu atrodė futuristiškai. Tokio tipo 16 a. pastatai buvo aukščiausi visame Vilniuje, todėl savo mastu priminė Jungtinių Amerikos Valstijų dangoraižius.
Tai, ką galima pamatyti šiandien – prieš pusšimtį metų pradėto kurti studentų Saulėtekio miestelio dalis, kurioje buvo siekiama formuoti atskirą erdvę studentams – su aiškia vizija sujungti gyvenimą, mokslą ir laisvalaikį vienoje vietoje.
Studentų bendrabučiai
VILNIUS TECH nuo pat įkūrimo garsėjo kaip inžinerijos mokslų švyturys, o humanitariniai, socialiniai ir vadybos krypties mokslai ilgą laiką buvo mažiau matomi.
2008 m. atsiradusi Kūrybinių industrijų studijų programa buvo analogų neturinti naujovė, kurios nesuprato net ekspertai. Programa buvo atmesta, tačiau po apeliacijos sprendimas buvo pakeistas.
Po ilgų diskusijų ir įtikinėjimų, priėmus strateginį, toliaregišką sprendimą, 2012 m. įkurtas Kūrybinių industrijų fakultetas. Šiandien jis yra 2 pagal dydį VILNIUS TECH fakultetas ir viena didžiausių universiteto sėkmės istorijų.
Tai – drąsus vizionierių eksperimentas, pakeitęs universiteto tapatybę ir įkvėpęs visą kūrybinių industrijų sektorių Lietuvoje.
Kūrybinių industrijų fakultetas
„Šiupinio“ istorija prasidėjo 1975 m., kai tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI) buvo įkurtas studentų estradinių miniatiūrų teatras. Humoro, satyros ir įvairių pasirodymų gausa kolektyvui padovanojo „Šiupinio“ pavadinimą.
Nors teatras gimė universitete, jo veikla greitai peržengė Vilniaus ribas – trupė koncertavo daugelyje Lietuvos miestų bei užsienyje. Ezopo kalba perteikiamos mintys leido subtiliai kalbėti apie tai, kas tuo metu dažnai likdavo nutylėta. Praėjusiais metais teatras minėjo 50 metų jubiliejų.
„Šiupinys“
VILNIUS TECH sporto prasidėjo nuo nedidelio studentų būrelio 1961 m., o jau po metų gimė pirmoji vyrų krepšinio komanda – taip universiteto sporto istorija įgavo pagreitį.
Netrukus atsirado futbolas, lengvoji atletika, slidinėjimas, o studentai pradėjo siekti pirmųjų pergalių visoje Lietuvoje.
1965-ieji – vieni reikšmingiausių metų universiteto sporto istorijoje: įsteigta Fizinio lavinimo katedra. Daugėjant studentų, daugėjo ir sporto šakų. Sportas tapo ne tik veikla, bet ir svarbia universiteto identiteto dalimi.
Vėliau sporto šakų tik daugėjo – nuo dziudo ir irklavimo iki regbio, kurio komanda vos susikūrusi tapo respublikos čempione.
1983 m. Saulėtekyje atidaryta pirmoji didelė sporto salė – erdvė, kur augo naujos kartos sportininkai.
90-aisiais universitetas vis dažniau pasiekdavo aukštų rezultatų, o sporto bendruomenė tapo dar stipresnė ir aktyvesnė.
VILNIUS TECH meno veiklos pradžia siekia XX a. vidurį, kai universitete ėmė formuotis pirmieji studentų meno kolektyvai. Iš jų išaugo akademinis choras „Gabija“, kuris 6–7 dešimtmetyje tapo nuolat veikiančiu universiteto choru ir ėmė aktyviai koncertuoti. Ypač svarbus buvo 1964 m. laikotarpis, kai chorui ėmė vadovauti Klemensas Griauzdė – tuomet kolektyvas sustiprėjo, išsiplėtė ir įsitvirtino Lietuvos chorinės muzikos lauke.
1968 m. universitete susikūrė ir liaudiškų šokių ansamblis „Vingis“, greitai tapęs svarbia studentų kultūrinio gyvenimo dalimi. Ansamblis pradėjo nuo nedidelės šokėjų grupės, tačiau netrukus išaugo į stiprų kolektyvą, puoselėjantį lietuvių sceninio šokio tradicijas ir dalyvaujantį respublikinėse bei tarptautinėse programose.
1999 m. universitete susikūrė teatro studija „Palėpė“, kurios atsiradimą inicijavo VILNIUS TECH bendruomenė ir režisierius Olegas Kesminas. Studija greitai subūrė studentus, norinčius vaidinti, o jau 2000 m. buvo pristatyti pirmieji spektakliai.
„Palėpė“
Prieš daugiau nei 60 m., norint išmokti skraidyti Lietuvoje, reikėjo priklausyti aviacijos sporto klubui. Tai buvo pusiau sportinė, pusiau kariniam pasirengimui skirta sistema, kurioje buvo ruošiami pilotai, parašiutininkai ir techniniai specialistai.
Šiam klubui priklausė ir Algirdas Smilgevičius, VILNIUS TECH profesorius emeritas. Skraidyti buvo jo svajonė – nors tuo metu, dėl ribotų techninių galimybių, tai buvo sudėtingiau nei yra šiandien.
Norint pakilti, reikėjo ne tik žinių, bet ir ištvermės – skrydžiai sklandytuvu trukdavo 6-8 valandas, dažnai be galimybės nusileisti ar pavalgyti.
Algirdas Smilgevičius
Iškilmingų švenčių, vykstančių universitete, metu giedamas „Gaudeamus igitur“ – studentiškas himnas.
„Gaudeamus igitur, Iuvenes dum sumus“, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Tad džiaukimės, kol esame jauni!“. Tai primena, kad jaunystė ir studijų metai trunka ne amžinai, todėl verta džiaugtis bendryste bei užsimezgusiomis draugystėmis.
Himne netrūksta ironijos ir humoro – kai kurie posmai kalba apie tai, kad gyvenimas trumpas, jaunystė greitai praeina, galiausiai, visi senstame, o gyvenimo pabaiga – neišvengiama.
Nors himno šaknys siekia dar viduramžių studentų tradicijas, jį VILNIUS TECH bendruomenė iki šiol gieda per šventes, diplomų įteikimo ceremonijas ir kitus renginius.
Tai išliko išdidžiu akademinės bendruomenės simboliu.
